Nulinės reikšmės ir blokai

Kas nutinka, jei kintamąjį deklaruoji, bet reikšmės nepriskiri? Daugelyje kalbų — šiukšlės atmintyje arba avarija. Go — pirmoji saugumo pergalė: kiekvienas tipas turi savo nulinę reikšmę, ir ji spausdinasi saugiai, be jokios klaidos.

package main

import "fmt"

func main() {
	var count int
	var done bool
	var note string

	fmt.Println("count:", count)
	fmt.Println("done:", done)
	fmt.Println("note:", note)
}

Rezultatas — jokios avarijos:

count: 0
done: false
note:

• int → 0, bool → false, string → "" (tuščias tekstas).
• Todėl var be reikšmės — visiškai legalus kodas: „deklaruoju dabar, užpildysiu vėliau".

Dar viena smulkmena — blokai. Kintamasis gyvena tik tame { } bloke, kuriame gimė: main viduje sukurtas kintamasis nematomas kitur. Kol kas turime vieną bloką, bet kitoje pamokoje, kai atsiras funkcijos, ši taisyklė taps svarbi.

Spąstai. Nepriskirta string reikšmė yra "" — tuščias tekstas, ne „sugedęs" kintamasis. Atspausdinus note: eilutė atrodo nutrūkusi, ir pradedantieji pagalvoja, kad kažkas neveikia. Veikia! Tiesiog tekstas nulinės reikšmės pavidalu yra nulinio ilgio. Patikrinti gali palyginimu: note == "" duoda true.